- koktelėti
- 1 kóktelėti, -ėja (-ia), -ėjo intr. 1. sakyti „ko“: Kai šaukiau, turėjo girdėt, kad kóktelėjo Gs. Jonai! – Ko? – Kóktelėk gaidžio uodegon (piemenų juokai) Ssk. 2. surikti (apie gaidį): Kóktelės kokį sykį gaidys, ir vėl tyli Skr. Koktelėjo gaidys, lyg vanagą pamatęs rš. 3. sugiedoti (apie žmogų): Niekas negiedojo, nekóktelėjo Gs.
Dictionary of the Lithuanian Language.